Anot jos, tuomet Vyriausybė galės pasiūlyti finansavimo šaltinius, o daugiau susitikimų su politinėmis partijomis ir verslo atstovais dabartiniu formatu šiuo klausimu ministrė pirmininkė neplanuoja.
„Toliau turbūt bus Vyriausybės atsakomybė kitus pasiūlymus siūlyti. Jeigu parlamente jiems paramos nebus, tai prie tų klausimų reikės grįžti kažkada vėliau. (...) Šiame formate susitikimų nebebus, manau, kad visi padarė labai daug darbo ir visiems labai ačiū. Ypatingai mūsų kolegoms ne iš politinio lauko. (...) Manau, kad absoliuti dauguma supranta poreikius, apie ką eina kalba“, – trečiadienį žurnalistams po trečiojo susitikimo su politinėmis partijomis ir verslo atstovais dėl papildomo gynybos finansavimo teigė I. Šimonytė.
„Visada skambėjo pageidavimas, kad būtų labai aišku, jog šie pakeitimai susiję konkrečiai su gynybos finansavimu, tai Finansų ministerija ruošia darbine tvarka specialaus fondo įstatymą, kuris galėtų lėšas akumuliuoti. Tada Vyriausybė teiktų siūlymą Seimui tokį fondą įsteigti ir numatyti jo finansavimo šaltinius“, – kalbėjo ji.
I. Šimonytė tikino besidžiaugianti, kad šį kartą susitikime dalyvavo opozicijos atstovai.
Anot jos, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį.
„Negaliu pasakyti, kad turime visą paveikslą, bet kažkokią dalį jo turime. (...) Kadangi per tą laiką kol neturėjome susirinkimų, Trišalės tarybos nariai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai vertino hipotetinius variantus, kokie jie mažiau priimtini, o kokie išvis nepriimtini, tai turime keletą siūlymų, su kuriais galima gyventi. Nemažai žmonių aplink stalą tą konstatavo“, – sakė premjerė. „Pirmiausia kalbama apie priedą prie pelno mokesčio, kuris galėtų keliauti gynybos finansavimui ir kai kurie palyginami dalykai, tokie kaip individuali veikla. (...) Tai nėra viso uždavinio sprendinys ir šiame etape, girdėdami kolegų konkretesnius pasisakymus dėl to, kas galėtų būti priimtina (...) judėsime į priekį“, – aiškino ji.
Galiausiai premjerė tikino, kad Vyriausybė per porą savaičių „padarys namų darbus“ ir pateiks pasiūlymus gynybos finansavimui.
Susitikime, anot jos, be palaikymo didesniam pelno mokesčiui taip pat buvo užsimenama apie akcizus alkoholiui ir tabakui.
„Aplink stalą nuskambėjo be didelių kontraversijų pelno mokesčio papildoma įmoka į gynybos fondą. Tiesa buvo radikalių pasiūlymų, ženklesnio gerokai didinimo, bet natūralu, kad turime taip pat vertinti ir bendrą kontekstą, ir poveikį tam pačiam konkurencingumui. Nors manau, kad saugumo dedamoji konkurencingumui turi kertinį poveikį“, – teigė I. Šimonytė.
„Pelno mokesčio indėlis į šį fondą yra natūralus ir savaime suprantamas, klausimas yra mastas. Dar aplink stalą dažniau negu kiti pasiūlymai nuskambėjo akcizai alkoholiui ir tabakui bei buvo žmonių, kurie buvo pasiryžę sumokėti už bokalą papildomą mokestį tam, kad geriau būtų finansuojama mūsų krašto apsauga“, – aiškino ji.
A. Armonaitė: PVM nebus keliamas
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tuo metu sake, kad susitikimo metu tapo aišku, jog pridėtinės vertės mokestis dėl papildomo gynybos finansavimo keliamas nebus.
„Dar valdančioji koalicija neturi bendro sutarimo, bet šiandien išgirdome šiek tiek pakoreguotus įsigijimų prioritetus, skiriant daugiau dėmesio oro gynybai ir kitoms technologijoms. Viena istorijos pusė užsidarė, aišku, ką įsigytume už tuos pinigus“, – kalbėjo A. Armonaitė.
„Kalbant apie fiskalinius pakeitimus, kas man šiandien yra aišku, pridėtinės vertės mokestis nebus keliamas ir tą reikėtų pasakyti ir nuimti įtampą nuo jautriausių grupių, jei kas ją jaučia“, – tikino ji.
Dėl kitų galimų fiskalinių pakeitimų politikė aiškino pasiruošusi kalbėtis ir raudonų linijų kol kas nebrėžia.
„Dėl visų kitų fiskalinių pakeitimų ar skolinimosi, skolos aptarnavimo, mokesčių ar akcizų formatu, ar kitaip esame atviri kalbėtis. Nesinori kažkaip iššokti, norėtųsi daugiau sutarimo“, – tikino Laisvės partijos pirmininkė.
„Girdime ką verslas sako, kad pelno mokestį galima daugiau nei vienu procentu didinti, tik reikia įsivertinti kaip tai bendrai pakeistų mūsų konkurencinį klimatą mokestine prasme, nes yra kaimyninės šalys, kurios turi didesnius pelno mokesčio tarifus, bet taip pat reinvestuojamo pelno neapmokestinimą, Lietuva šio režimo neturi“, – aiškino ji.
V. Čmilytė-Nielsen: didesnio finansavimo našta neturėtų kristi ant kažkurios vienos grupės
Galiausiai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen aiškino, kad susitarimą rasti rinkiminiu laikotarpiu nėra lengva, tačiau Liberalų sąjūdžio manymu, didesnio finansavimo gynybai našta neturėtų kristi ant kažkurios vienos grupės.
Anot jos, reikia įvertinti ir tai, kad kalbama apie poreikius iki 2030-ųjų metų.
„Buvo pristatytos priemonės dėl kurių turėsime diskutuoti, bet dar nėra tokio pasiūlymo, kuris galėtų tarkime rytoj eiti į Seimą, o tikriausiai ir nereikėtų skubėti, bet ieškoti sutarimo. Mano galva, sutarimas turėtų būti kuo platesnis, nes kalbėjome apie finansavimo poreikį iki 2030-ųjų metų, šešeriems metams“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
„Kalbame dar apie dvi vyriausybes, reiškia reikia ne tik vienodo grėsmių, poreikių vertinimo, bet ir ieškoti sutarimo dėl priemonių, kurios yra mažiausiai skausmingos, žalingos ir labiausiai realistiškos“, – akcentavo ji.
