KOL BUS VAIKOMASI KIEKYBĖS , O NE KOKYBĖS, NIEKO GERO NEGALI TIKĖTIS NEI STUDENTAI, NEI DĖSTYTOJAI.PRAKTIŠKAI RUOŠIAMI BEDARBIAI.KURIE, SUMOKĖJĘ UŽ NELABAI KOKYBIŠKAS STUDIJAS, NEGAUDAMI DARBO ČIA, BUS PRIVERSTI TAPTI JUODADARBIAIS SVETUR.DEJA, NIEKAM TAS NERŪPI, O DĖSTYTOJAS, BESISTENGIANTIS UGDYTI GEBĖJIMUS, O NE IŠ VADOVĖLIO PASKAITYTI PASKAITAS (NE TIE LAIKAI), NELEIDŽIANTIS NUSIRAŠINĖTI, TAMPA , , BALTA VARNA" ........TAI KĄ DARYTI???????

O man tas LT " aukstasis" mokslas juokingas. Tarybiniais laikais technikumai buvo aukštesnio lygio, nei dabartiniai mūsų universitetai. Bakalauras tai išvis bevertis, magistras - nu dar dar.

Aišku graudu bet nieko nepadarysi. Yra kaip yra, žmonių mažėja ir deja visoms ugdymo įstaigoms teks spaustis. Tendencija yra deja nedžiugi ir jokiu permainų bent 5-10 metų į geresne pusę nesimatys. Jaunų žmonių mažėja, gimstamumas irgi, imigrantai tikrai nestudijuos Mūsų mokyklose, ar Kolegijuose. O be to lygis nėra aukštas, nes deja dažniausiai įmonėse apmokami dirbti žmonės iš naujo ir per trumpesni laiką. Dažniausiai reikalingas specialistas, su jau paruoštais gebėjimais dirbti tikslų darbą bei veikti pagal tiksliais instrukcijas. O deja stažuotojų purtosi įmonės kaip meška blusų, nes deja jie neišmoksta greitai ir dažniausiai vietoj pagalbos atneša pirmus mėn. nuostolius, be to kiti darbuotojai nenori mokyti naujų žmonių, galimai psichologiškai jausdami priešiškumą, ir be to jie turi daryti tada trigubą darbą, mokyti žmogų, dirbti už jį, ir dar dirbti už save, nes deja krūvis sau lieka nesumažintas o ir taip lieki apkrautas iki maksimumą už tikrai nedidelį atlyginimą ir niekas už nepadarytus darbus dėl priežasties neatleis. Mano patarimas, jeigu neturi perspektyvios specialybės, bet kokios aukštos, neaukštos. Tai geriau tikrai išvažiuoti padirbėti užsienį, metelius kitus. Dabar deja dažniausiai į diplomus nežiūrima, nes visi žiūri ką tu moki dabar daryti, kaip ir kiek. O visą kitą mažai įdomu.

Jo, gerai cia pavare rektorius kuno kulturos akademijos... Pirmiausia tegu pati ministerija ismoksta strateginio valdymo, o paskui jau aukstasias vertina : ) Liudna yra tai, kad kiekviena mokymo proceso grandis tabaluoja kazkaip atskirai: darzelis savo veikla grindzia sveika gyvensena, smulkiosios motorikos ugdymu ir dar begale kitu dalyku, tada vaikai patenka i pradine mokykla, kurioje mokomi per zaidimus skaityti, rasyti, skaiciuoti (kas visiskai nepasiteisina, kiek as pastebejau per eile metu dirbdama pedagoge), paskui jie patenka i bendrojo lavinimo mokykla, kurioje lyg ir bandoma is ju kazko isreikalauti, bet mes gi vel susiduriame su " krepselio problema" , todel saugom visus m okinius, keliam jiems pazymius, kad tik jie nepabegtu, vat tas ir isreikalavimas visas... O paskui tokius minkstucius, apglostytus ir nieko neismokusius isleidziam i gyvenima, o jie, kaip ant pikto, sustoja i aukstasias... ir ten laiko egzaminus su ausinemis, baigia sesija... Aukstosios vel gi pesasi del krepseliu, todel saugo ir tokius, atsiprasau, durnelius, kurie, studijuodami istorija, antra pasaulini kara padaro 1980 metais... O juk visas sias grandis strrateguoja butent ministerija. Taigi, gerbiamas Steponaviciau, ar tikrai turit teise vertinti mokslo istaigas, kurias patys istumet i procesa, kuriame ne studiju kokybe tapo svarbi, o krepselis?