Internete buvo paviešintas intriguojantis dokumentas, atskleidžiantis Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) planus kovoti su internetiniu piratavimu. Tačiau LANVA siūlomi veiksmai potencialiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytoms pilietinėms teisėms į privatų gyvenimą ir asmeninės informacijos saugumą bei privatumą. LANVA siekia, kad Lietuvos interneto paslaugų tiekėjai ir kitos šalies organizacijos pasirašytų „Lietuvos intelektinės nuosavybės rinkos etikos kodeksą“, kuris įpareigotų juos sekti Lietuvos piliečius ir viešinti jų asmeninius duomenis trečiosioms šalims.

Pirminiai kodekso tikslai atrodo kilnūs. Šį etiško elgesio kodeksą pasirašiusios organizacijos įsipareigotų kovoti su piratavimu, užsiimti šviečiamąja veikla ir aiškinti visuomenei apie piratavimo žalą, geranoriškai bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis, rengiant projektus, gerinančius autorių teisių apsaugą bei imtis kitos naudingos veiklos. Tačiau atidžiau paskaičius liepos 7 dieną ketinamo pasirašyti kodekso nuostatas, tampa akivaizdu, kad šia privačių interesų sutartimi siekiama sukurti komercinę „didžiojo brolio“ struktūrą, besirūpinančia tik stambiojo verslo kišene ir monopolijų palaikymu.

Abejojantiems, kad Lietuvoje veikianti organizacija gali raginti šalies komercines bendroves ir visuomenines organizacijas užsiimti antikonstitucine veikla, pateikiame Kodekse siūlomus kovos su „piratavimu“ bei etiško, LANVA požiūriu, elgesio rinkoje užtikrinimo metodus:

1. Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų leidėjai, autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudotojai, taip pat IPT įsipareigoja operatyviai informuoti LANVA apie neteisėtos ar neetiškos veiklos rinkoje požymius. Galima teigi, kad tai jau yra privačių asmenų nesankcionuotas sekimas ir informacijos rinkimas, nes LANVA ir kitos komercinės organizacijos nėra teisėsaugos organizacijos, turinčios tokius įgaliojimus. Tokia veika prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio punktui: Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.

2. Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų leidėjai ir autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudotojai įsipareigoja netoleruoti tų kūrinių lygiagretaus importo iš kitų ES šalių praktikos (teritorinio principo nesilaikymo), kuriems gaminti ir platinti Lietuvos Respublikos subjektai yra gavę išimtines licencijas, o bendrovės, turinčios išimtines licencijas, įsipareigoja operatyviai informuoti LANVA apie tokios nesąžiningos veiklos požymius rinkoje. Tokia nuostata palengvina monopolinių struktūrų susidarymą ir jų išsaugojimą, slopinant konkurenciją. Kaip šio punkto priešpriešą, galima paminėti Europos Komisijos siekius suvienyti muzikos platinimo rinką Europos Sąjungoje. Šiuo metu muzikos platintojai, norintys Europoje, turi sudaryti sutartis su kiekvienos Europos šalies autorių teisių agentūromis ir/arba leidėjais ir įsigyti išimtines licencijas kiekvienoje šalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnius tai pat potencialiai prieštarauja tokiam punktui: Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.

3. IPT įsipareigoja sudaryti sąlygas LANVA patikrinti savo serverius ir laikmenas (kuriuose tariamai saugoma intelektinės nuosavybės teises pažeidžianti informacija) per 24 valandas nuo prašymo pateikimo raštišku būdu. Šie veiksmai potencialiai prieštarauja asmens privatumo teisėms numatytoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje: Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami.

4. IPT įsipareigoja LANVA prašymu pateikti jai duomenis asmenų, kurie besinaudodami IPT paslaugomis pažeidžia intelektinės nuosavybės teises. Vėlgi, tai yra asmeninės informacijos rinkimas paviešinimas trečiosioms šalims be jokio motyvuoto teismo sprendimo.

5. Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų leidėjai įsipareigoja turėti veikiantį ir tinkamą pagamintų kūrinių tiražo kontrolės mechanizmą. Šiuo punktu LANVA siekia skatinti turinio leidėjus bei platintojus naudoti technologiškai nepagrįstas apsaugos nuo kopijavimo technologijas (DRM), kurios nėra efektyvios kovojant su piratavimu. Ketinantys pažeidinėti autorių teises komerciniais tikslais ir iš to neteisėtai pelnytis DRM apsaugas apeis be didesnių kliūčių. Jos taip pat nebus kliūtimi pažengusiems vartotojams ir tai jau ne kartą įrodė internete pasirodę faktai, kai dešimtmečius turėjusios saugoti apsaugos buvo viešai įveiktos per maždaug vienerius metus. DRM gali apsaugoti tik nuo visiškai „žalio“ vartotojo bandymų nusikopijuoti įsigytą turinį, pavyzdžiui, panorėjus peržiūrėti filmą mobiliuoju įrenginiu ar persikelti muzikos kūrinį iš CD į skaitmeninį muzikos grotuvą. Prieš tokio pobūdžio apsaugas pasisako ir patys muzikos platintojai, teigdami, kad neapsaugoti kūriniai perkami labiau. Apsaugų nuo kopijavimo atsisakė ir didžiausios internetinės muzikos parduotuvės, tokios kaip „iTunes“ ir „Amazon“. O įsigiję DRM apsaugotus muzikos įrašus „MSN Music“ portale, vartotojai susidūrė su galimybe netekti visų savo įrašų, „Microsoft“ nusprendus nutraukti šios sistemos darbą. Nespėję laiku iš savo WMA failų įsirašyti muzikinius CD diskus ir vėliau juos paversti į neapsaugotus MP3 failus, vartotojai liko su krūva skaitmeninio balasto.     

Reikia pastebėti, kad tokios civilinės sutarties pasirašymu gali būti suinteresuoti ir interneto paslaugų teikėjai. Siūlydamos neribotos prieigos prie interneto planus, bendrovės ima fiksuotą abonentinį mokestį už naudojamas paslaugas, tačiau vartotojų perduodami duomenys kompanijoms visgi kainuoja. Todėl bendrovės yra suinteresuotos, kad susimokėję už interneto paslaugas, vartotojai jomis naudotųsi kuo mažiau.

Pasirašę tokio pobūdžio sutartį, IPT kaip ir gautų moralinę teisę persekioti daugiau duomenų besisiunčiančius vartotojus, nes jų veiksmai atitinka neteisėtos ar neetiškos veiklos rinkoje požymius. Tokiems vartotojams gali būti nepagrįstai grasinama nutraukti interneto tiekimo paslaugas, savavališkai kaltinant juos piratavimu, nors tokio fakto teismas nėra įrodęs.

Šio LANVA dokumento kopiją galite rasti gru.lt tinklaraštyje arba mūsų serveryje. LANVA jau buvo viešai grasinusi milijoniniais ieškiniais visiems internautams, kurie internetu siųsis muziką bei filmus.

Panašaus pobūdžio prieštaringai vertinamas įstatymas, kuris supaprastina pirataujančių vartotojų išaiškinimą, buvo priimtas Švedijoje, tačiau Lietuvoje tokių įstatymų nėra. Prieš tokio pobūdžio veiklą griežtai pasisako Švedijos Piratų partija, kuri šių metų Europos Parlamento rinkimuose gavo vieną parlamentaro mandatą. Ši partija žada aktyviai ginti asmens privatumo teises, kovoti su monopolijomis bei iš esmės reformuoti autorių teisių ir patentų įstatymus, kurie šiuo metu labiau slopina inovacijas ir tobulėjimą, nei skatina.