Žmonės

1/1

Sukaktuvininką D.Katkų užspendė tikrovės grimasos

Asta Andrikonytė ("Lietuvos rytas")

2009-03-02 07:49

Teksto-dydis:

Donato Katkaus vadovaujamas Šv.Kristoforo kamerinis orkestras savo gimtadienio vakarą Šv.Kotrynos bažnyčioje pokštavo su potekste.

Taip žaismingai susieti rusų klasiko sarkazmą su groteskiškomis mūsų meno realybės grimasomis gali tik D.Katkus.

Šv.Kristoforo orkestro 15-ojo gimtadienio koncerte diriguodamas kolektyvui disonansišką Dmitrijaus Šostakovičiaus Preliudą ir Scherzo, maestro pats „pasiplūdo“ taip, kad publika krykštavo iš pasitenkinimo.

„Chamiški motyvai – tam tikras mūsų biografijos faktas“, – šmaikštavo D.Katkus.

Kad orkestro ir jo vadovo biografija išties spalvinga ir verta ne tik plunksnos, bet ir fotografų bei kompozitoriaus sąmojo, publika patyrė dar tą patį vakarą.

Šmaikšti dovana

Atgaivinę melomanus retai girdimos muzikos gūsiais (programoje taip pat skambėjo Felixo Mendelssohno Bartholdy Okteto bei Josepho Haydno Kvarteto Nr.1 aranžuotės), orkestrantai išpakavo gimtadienio dovaną – Anatolijaus Šenderovo variacijas „Dvylika Donato dienų“.

Kompozitorių šiam opusui įkvėpė prieš porą metų per rankas plačiai keliavęs bendrovės „Žvyro karjerai“ kalendorius.

Jo nepakartojamu modeliu tapo D.Katkus, žaismingai įkūnijęs dvylikos profesijų atstovus.

„Man pasirodė, kad tie personažai – kovos už būvį, meną ir orkestro egzistenciją metaforos, – atskleidė savo kūrybos impulsą A.Šenderovas. – Juk orkestro vadovui tenka būti ne tik dirigentui, bet ir šventajam, dirbančiam vien iš idėjos, užkastos koncepcijos ieškančiam geologui, teisingumo siekiančiam policininkui ir daugybe kitų personažų“.

Koncerte atgijusią nepamirštamą D.Katkaus minų paletę (fotografai Gintaras Janavičius ir Audrius Žemaitis) tą vakarą ir įgarsino A.Šenderovas savo muzika, pavadinęs visą veikalą „Išgyvenimo drama“.

Plėšo į dvi dalis

Šiuo metu D.Katkus bene labiausiai primena boksininką. Tačiau kovojantį ne su rutina, o su nepritekliais.

Jau pernai Vilniaus savivaldybės orkestrui skirto biudžeto neužteko muzikantų atlyginimams, o mokesčiams išaugus šįmet dalį orkestrantų vadovui teko įdarbinti pagal autoriaus sutartis.

Prasidėjus sunkmečiui dalis artistų orkestrą paliko.

„Mūsų kolektyvas – kaip krepšinio komanda, kurioje stabiliai lošia tik trys žaidėjai“, – karčiai juokavo maestro.

Pasak D.Katkaus, pats orkestras turi susirasti lėšų koncertinei veiklai – pasamdyti trūkstamus muzikantus, gastrolėms, solistų honorarams, gaidoms perrašyti, stygoms ir kitkam.

Savivaldybė pinigų tokiems dalykams neskiria.

Bet kartu savivaldybės valdininkai skalpuoja orkestrą dėl to, kad šis prasimano lėšų kūrybai. Jie netgi pasiūlė dar labiau sumažinti kolektyvo dotaciją. Tuo tarpu rasti rėmėjų šiais laikais tapo beveik neįmanoma.

„Esame užspeisti į kampą – kartais, man atrodo, iš nevilties padaryčiau bet ką“, – prisipažino maestro.

Jaučiasi reikalingi

Per praėjusius metus Šv.Kristoforo kamerinis orkestras pagrojo daugiau kaip 80 koncertų, surengė labai sėkmingą dvylikos pasirodymų turnė po šalį.

„Per gastroles Lietuvoje visos salės buvo sausakimšos, nebuvo nė vieno koncerto, kuriame publika neišlydėtų mūsų stovėdama ovacijomis. Esame reikalingi ne tik Vilniui, bet ir Lietuvai.

Tačiau valdininkams tai – nė motais“, – guodėsi D.Katkus.

„Menininkai turi bent kartą sutartinai trinktelėti kumščiu, jog politikai pradėtų suvokti kultūros svarbą tautos mentalitetui ir šalies prestižui, – įsitikinęs maestro. – Tokio puolimo prieš kultūrą, kaip pastaruoju metu, Lietuva dar nėra patyrusi“.

* * *

Kūrėjai susivienijo

24 Lietuvos nacionalinės premijos laureatai pasirašė kreipimąsi į šalies ir Vilniaus valdžią dėl kritinės Lietuvos meno kolektyvų būklės. Kreipimesi teigiama, kad ilgai ugdytus meno kolektyvus gali sunaikinti vos vienas neatsakingas sprendimas. Būtent toks likimas gali ištikti Šv.Kristoforo kamerinį orkestrą.

„Tai blogiausiai finansuojamas aukšto profesionalumo mūsų šalies ansamblis. Lietuvos Vyriausybės sprendimai didinti meno kolektyvų finansavimą jam niekada nebuvo taikomi, – pabrėžiama kreipimesi. – Išaugus mokesčiams, brangstant paslaugoms, augant infliacijai, šis orkestras gali neišsilaikyti.

Sunkmečiai ateina ir praeina, bet leisti sunykti kolektyvui, kurį išugdyti reikia dešimtmečių, būtų nepateisinama.“