Išklausykite

1/5

Juodasis gandras – ironiškai liūdnas 2009 metų Lietuvos paukštis (nuotraukos, video)

Algirdas Knystautas

2008-09-07 18:05

Teksto-dydis:

Lietuvos Ornitologų draugija išrinko juodąjį gandrą 2009 metų Lietuvos paukščiu. Ne dėl to, kad jų pas mus tiek daug, kiek baltųjų. Mūsų nacionalinių. Ne dėl to, kad mes galime dažnai gėrėtis šiais didingais paukščiais, besukančiais ratus padangėse virš dar išlikusių miškų.

Žiūrėkite videoreportažą.

Pirmiausiai dėl to, kad šie į Raudonąją knygą įrašyti slapūs ir baikštūs sparnuočiai – dažniausia savivaliavimo mūsų miškuose auka. Taisau save – gal ir ne dažniausia, bet pastebimiausia. Jie dideli, kaip ir jų lizdai. Skirtingai nuo mažučių uoksų ar lizdelių, kur peri ne mažiau reti mūsų Tėvynės paukščiai, juodasis gandras – „matomas“. Tam nereikia ypatingo pasiruošimo ar specialios optinės technikos. Kaip reikia, kad atskirti pilkąją pečialindą nuo šiaurinės.

Ir būtent šių gandrų lizdų naikinimas Lietuvoje šiurpina gamtosaugininkus. Kaip šiurpintų ir absoliučią daugumą mūsų šalies žmonių, jei jie žinotų tų įvykių detales ar net būtų jų liudininkais. Neakivaizdžiais liudininkais pabūti galima – štai Dr.Dariaus Stončiaus (Lietuvos Gamtos fondas) ir M.Survilos filmuota medžiaga apie nusikaltimus prieš Lietuvos gamtą, t.y. prieš mus visus.

Ir ką paliks abejingu pasimetusio juodojo gandro skrydis virš nukirsto medžio su lizdu? Tik mankurtą. Panašių atvejų – daug. Kaip kraupiai skamba – paukščių mažai, o atvejų daug. Atrištomis rankomis mūsų gamtos likučių naikintojai siaubia Lietuvos miškus. Mūsų panosėje. Ir kikena iš mūsų bejėgiškumo.

Jei žiūrėjote video reportažą, matėte gandrus ir erelius, sunaikintus godumo. Bet matėte ir gležnas, gražias kerpes ir samanas, jų retas, nykstančias rūšis. Tos pačios bioįvairovės dalį. Ji juk apsprendžia, ar mes dar matysime baravykus ir voveraites, ar dar čiulbės lakštingala, nors kai kam ir neduodama miegoti, ar dar kalens snapais vienas kitą lizde sveikinantys gandrai. Nėra mažų ar didelių dalykų gamtoje. Visi jie tampriausiomis gijomis susiję, kaip ir mūsų gyvenimas tarp savų ar svetimų.

Judėjimo „Už gamtą“ iniciatyvinė grupė daugelio nesavanaudiškų ornitologų, gamtosaugininkų ir, kaip ne keista, sąžiningų miškininkų pagalba turi sukaupusi duomenų bazę apie atvirus įstatymo pažeidimus. O tikriau tariant – nusikaltimus. Šie duomenys perduoti į Generalinę prokuratūrą. Laukiame atsakymo apie ikiteisminio tyrimo pradžią.

Ko gero, teisiškai ironiškiausias pavyzdys – juodojo gandro lizdo sunaikinimas Dotnuvos-Josvainių miškų biosferos poligone. Kaip suprantate, tai saugoma teritorija. Juokas pro ašaras – Aplinkos ministro įsakymu ši teritorija patvirtinta būtent kaip juodojo gandro veisimosi vieta. Specialiai juodiesiems gandrams saugoti skirtoje teritorijoje ramių ramiausiai nukertamas medis su lizdu! Kaltų nėra. Nėra jokio ikiteisminio tyrimo. Yra „atsakymas“ iš Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos į kreipimąsi iš Gamtos fondo.

Atsakyme išvardinti asmenys, davę leidimus kirsti mišką plynai biosferos poligone. Po to, kai Kauno regioninio aplinkos apsaugos departamento valdžia buvo fondo informuota, kad čia peri juodieji gandrai. Smagu, mes žinome pavardes. Tai projekto autorius Ž.Gecevičius, Kėdainių rajono agentūros vyresnioji specialistė R.Macenavičiūtė. Rašte, beje, paminima, jog pastaroji agentūroje jau nebedirba. Puiku. Įvykdė nusikaltimą ir pabėgo iš įvykio vietos. Taip turbūt oficialia policijos kalba tai turėtų būti traktuojama? Raminantį raštą pasirašo (cituoju): viršininko pavaduotojas, pavaduojantis viršininką Rimantas Šalkauskas. Va taip. Dar ir tokia pareigybė yra.

Jei skaitantiems darosi nuobodu, pagalvokite apie paprastą kaip namo kampas faktą. Įvykdytas nusikaltimas. Turi būti iškelta ar baudžiamoji, ar bent jau administracinės atsakomybės byla. Kas nors padaryta? Nieko. Tik nusikaltimas padarytas. Visi kaltieji žinomi.

Štai einate jūs gatve ir matote, kad guli lavonas. Aiškiai žmogus miręs ne nuo senyvo amžiaus. Daug šautinių žaizdų. Iškviečiate policiją. Šioji konstatuoja, kad tokia ir tokia vyresnioji specialistė „išdavė leidimą“, bet dabar jau organuose nebedirba. Nuo vakar. Kaip skamba? Makiaveliškai, ar ne? O čia visiška analogija su naikinama gamta. Vykdomi nusikaltimai. O jokių bylų, jokių ikiteisminių tyrimų net už horizonto nematyti.

Ten, kur taip liūdnai skraidė juodasis gandras, lyg dar kažko vildamasis, buvo plynai iškirstas privatus miškas. Aiškiai priklausęs savininkui, kuris šoka polką pagal rusišką dainušką „odna palka dve struny – ja choziajin vsej strany“. Baisu, ar ne? Bet palaukite. Valstybiniuose miškuose gamtosauginio „idealizmo“ nei kiek ne daugiau. Vienas pavyzdžių – Adutiškio miškas. Išsidriekęs per Ignalinos ir Švenčionių urėdijų platumas. Štai šiemet ten ramiai sunaikinti du juodųjų gandrų lizdai, nekalbant apie buveines. Stebėtina, kad buveinių direktyvą visi jau seniai pamiršę. O verta būtų kiek pasirausti atmintyje. Medžių nebėra, lizdų nebėra. Adutiškio miškas ir jį supančios pievos, viduryje tvyranti didoka pelkė – puiki buveinė paslaptingiems juodiesiems gandrams. Čia jų peri mažiausiai 5 poros, dvi kurių šįmet perėti jau negalėjo. Ar perės kitąmet – didelis klausimas.

Kodėl? O todėl, kad jau sunaikinus lizdą ir tikintis, kad gandrai ras drąsos krauti sekančiais metais naują, bus kertama nauja plyna biržė, paraleli iškirstąjai pernai. Taip brandaus miško (būtino juodųjų gandrų perėjimui) neliks visai. Tik „bioįvairoviniai“ jaunuolynai.

Miškų kirtimo tvarka nurodo, kad plynose biržėse būtina palikti tam tikrą brandžių medžių skaičių. Kad miškas galėtų atsinaujinti. Nekomentuosiu, kaip brandžius nuo nebrandžių medžių atskiria miškininkai. Reikalavimas – medžius, kuriuos reikia palikti, būtina pažymėti oranžinės spalvos žiedu. Kad per daug neišsiplėsti, paliksiu tai spręsti skaitytojams. Žvilgtelėkite į straipsnio fotografijas. Ten jūs pamatysite, kas laikoma „brandžiu“ medžiu ir paliekama, o kas „nebrandžiu“, ir nukertama. Panašių pavyzdžių teko stebėti Borneo saloje Malaizijoje, kur po sunkaus tarptautinių gamtosauginių organizacijų darbo vietiniai gamtos naikintojai pagaliau sutiko kirsti seniausius pasaulyje tropinius miškus ne plynai.

Paliekami buvo menkaverčiai, jauni medžiai, bet vis tik vienas kitas ir rimtas. Ir paukščių ten buvo ir dar yra nemažai. Mūsų miškakirčių godumas nurungė taip visaip pas mus niekinamų „azijatų“, „čiurkų“ ir jiems panašių analogą. Tik palyginkite tas kelias nuotraukas, ir...“be komentarų“. O prieš tai ekologams buvo aiškinama, kad brandžių juodalksnių šioje planuojamoje biržėje kaip ir nėra. Tik žvilgtelėkite į tą kelmą. Nebrandus...

Visų pavyzdžių neišvardinsi – išeis vien sausa begėdiškumo statistika. Bet mes juos turime – tuos, kurie dokumentuoti žmonių, kuriems mūsų šalies gamta ir ateitis – ne tušti žodžiai.

Aplinkos ministerija reagavo ir į žiniasklaidos bei plačiosios visuomenės reakciją apie žvirblinių pelėdžiukų naikinimą. Ir į kitus nepaneigiamus faktus, kad mūsų miškuose vyksta gamtos genocidas. Pradžioje buvo užsakomieji straipsniai. Toliau sekė įvairūs pasiūlymai. Pavyzdžiui, sustabdyti miškų kirtimus vienam mėnesiui. Kas, savaime suprantama, juokinga – joks paukštis negalės normaliai išsiperėti ir užauginti jauniklių per tokį trumpą laiką. Čia tas pats, kaip moteriai pasiūlyti sutrumpinti nėštumą, iki, sakykime, keturių mėnesių. Vėliau pasiūlyti du nekirtimo mėnesiai – jau geriau. Bent klaidos pripažįstamos. Nors kartais jos jau yra nebepataisomos.

Toliau laiške – informacija apie tai, kad naujos „Miškų kirtimo taisyklės“ yra svarstomos viešai. Aplinkos ministerija kviečia visas gamtosauginės organizacijos pareikšti savo nuomonę. Malonu. Pastangos lyg ir neina veltui. Gal būt ministerija mato, jog velnias dar juodesnis, negu piešiamas. Judėjimo „Už gamtą“ iniciatyvinė grupė taip pat pateikė ministerijai kai kuriuos pasiūlymus. Iš esmės sutikdama su Lietuvos Ornitologų draugijos bei Ekologijos Instituto siūlymais.

Gauname atsakymą, pasirašytą viceministro p. R.Paliuko. Skaityti malonu. Ministerija inicijuoja viešą miškų kirtimo taisyklių svarstymą savo tinklalapyje. Šiandien išrausus tinklalapį skersai ir išilgai, nieko panašaus aptikti nepavyko. Gal jis ten kažkur toli toli pasislėpęs? Sunku susigaudyti, kai kompiuterių specai šiais laikais tokie profesionalūs.

Bet va sakinys: „Medynuose, kuriuose peri retieji ir saugomieji paukščiai, bus draudžiami visi miško kirtimai nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.“. Paryškinta mano.

Na ką gi. Jei tai tiesa, galima šokti, ploti katučių tiek Lietuvos gamtosaugininkams, tiek patiems nuo miškų niokojimo kenčiantiems paukščiams. Bet čia tik pažadas, nors pasirašytas originaliu viceministro parašu. Įkvepiančiu pasitikėjimą.

Vis tik tenka pridurti, kad būtent labiausiai pažeidžiamų rūšių, kaip pelėdos ir stambūs plėšrieji paukščiai, perėjimo sezonas prasideda daug anksčiau, nei balandžio pirmoji. Ir kai jų perimvietėse tuoktuvių metu grius medžiai, kažin, ar jie aplamai beperės tais metais.

Naujos miškų kirtimo taisyklės nėra patvirtintos. Ką skaitėme viršuje yra tik pažadai. Todėl Judėjimas „Už gamtą“ tęsia parašų rinkimo po peticija akciją. Po atostogų grįžo studentai – dažnai aktyviausia visuomenės dalis. Labai tikimės ir jų palaikymo. Visi, kurie nori matyti Lietuvą nenuniokotą vertelgų, kviečiami peticiją pasirašyti. Adresas: www.peticija.lt/visos/1556

Mėnesio gale viešai įteiksime peticiją adresatui – Aplinkos ministrui p. A.Paulauskui. O kopijas - LR Prezidentui, LR Vyriausybei bei LR Seimui. Datą pranešime kuo skubiau, kai tik akcija bus suderinta su Savivaldybe. Lauksime jūsų visų nors trumpam solidarumui su tais, kurie be mūsų pagalbos Lietuvoje nebeišliks.