Bendrovė buvo skolinga 20 tūkstančių litų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir 600 litų technikos vadovu bendrovėje dirbusiam J.Degučiui.

Per pusantrų metų, kol nevykdė jokios veiklos, susidarė dar šešių tūkstančių litų skola „Sodrai”.

„Pati padengiau 20 tūkstančių litų skolą mokesčių inspekcijai, bet VMI Kaišiadorių skyrius iš „Kertupio” sąskaitos dar sykį nuskaičiavo tokią pat sumą! Nuo to ir prasidėjo bendrovės naikinimas”, – skundėsi R.V.Degutienė.

Delsė grąžinti permoką

Nors „Kertupio” savininkė prašė, valdininkai delsė grąžinti permoką.

R.V.Degutienės teigimu, toks mokesčių inspekcijos pareigūnų elgesys dirbtinai sukėlė bendrovės nemokumą: „Sąskaitoje neliko pinigų sumokėti mokesčiams „Sodrai”. Maldavau, kad leistų sumokėti dalimis, tačiau „Sodra” inicijavo įmonės bankrotą.

Vaikams nė sykio nesu prašiusi jokios pašalpos iš valstybės, bet pribaigti daugiavaikę šeimą pareigūnai stengėsi iš visų jėgų.”

Tapo melžiama karve

Bankrotą ėmė administruoti Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, vadovaujamas Aurimo Valaičio.

Su R.V.Degutiene bendravo šios bendrovės darbuotoja Diana Rumbutienė.

„Bankroto administratorius pirmiausia sau už darbą išsimokėjo 13 630 litų. Vien archyvavimo išlaidas įvertino 2500 litų! Kiek popieriukų turėtų būti susegta į bylą, kad už tai reikėtų tiek mokėti?” – stebėjosi moteris.

Daugiavaikės šeimos motina skundėsi, kad kaime nėra darbų ir už juos daug nemokama, bet bankroto administratorius į tai atsižvelgti neketina.

„D.Rumbutienė išsireikalavo negrąžintas sumas iš „Kertupio” skolininkų, bet sau pasiėmė neproporcingai didelę sumą.

Ir net norėjo iš varžytynių parduoti žemę, kurią Neveronyse mano vyrui dovanojo jo motina.

Kam pasakau – visi juokiasi, nes žino, kad už tokią menką skolą labai apsimokėtų gauti žemės Kauno priemiestyje!” – kalbėjo R.V.Degutienė.

Tikėjosi būti suprasti

Degučiai karštligiškai ieškojo išeities. Jie prašė bankroto administratoriaus nukelti įmokų mokėjimo terminus, kad galėtų įsukti naują verslą ir išsikapanoti iš bedugnės.

„Pradėjau gaminti vidpadžius. Susipirkau įrangą, susitariau dėl prekių pardavimo turguose. Sekėsi gerai, bet turgaus rinka greitai prisipildė, o prekybos centrai mano prekių nepriėmė”, – apie bandymą uždirbti pinigų pasakojo J.Degutis.

Šeima tikėjosi, kad bus suprasta, jog stengiasi iš paskutiniųjų, bet buvo apkaltinta piktybiškai vėluojanti mokėti skolą.

Į bėdą patekę Degučiai naiviai vylėsi, jog su bankroto administratoriumi pavyks susitarti, kad į atskaičiuotą sumą įeitų ir 7 tūkstančių litų skola „Sodrai” su delspinigiais. 3 psl.>>