Tatjanos ir Česlovo Ramoškų šeima jau nebesuka galvos, ką daryti su gausiai užderėjusiu aviečių, juodųjų serbentų ar obuolių derliumi. Prieš kelerius metus nusprendę pasigaminti naminio vaisių vyno, jie net neįtarė, kad netrukus į juos pavydžiai žvelgs visos šalies vyndariai, o jų produkcija taps populiariomis šio krašto turistų lauktuvėmis. Pusantro šimto metų gyvuojančios šeimos vyndarystės tradicijos puoselėjamos atokioje sodyboje Šilutės rajone, kur vyno rūsiu paversta buvusi sena daržinė.

„Tai aš visko kaltininkė“, - šypsodamasi prisipažino Tatjana Ramoškienė. Prieš dvylika metų į šį pamiškėje įsikūrusį Žagatpurvių kaimą ji užklydo visai netyčia. Iš tolo pamačiusiai apleistą, „susitūpusį“ namą, moteriai prieš akis iškilo vasaros, praleistos pas močiutę kaime. Netrukus ji čia atsivežė į vyrą, tačiau jo pamatytas vaizdas nesužavėjo.

„Žiūriu, eina vartelių link, klausiu, kur eini, o jis – tu pasilik, jei nori, aš pėsčias namo pareisiu“, - kvatodama prisiminė dabar jau puikiai sutvarkytos ir svečių gausiai lankomos sodybos šeimininkė. Ji su šeima atsikraustė galvodama apie tai, kad čia bus patogu ir gera auginti vaikus, aplink daug erdvės, auga sodas, greta miškas.

Pradžia - iš nesėkmės parodoje

2004-aisiais užderėjus gausiam aviečių derliui, Tatjana surinko būrį pagalbininkų, priskynė du šimtus kilogramų ekologiškų uogų ir išsiruošė į tarptautinę žemės ūkio ir maisto pramonės parodą „Agrobalt“. Tačiau tądien be perstojo lijo, pirkėjų nebuvo daug, tad moteriai teko vykti atgal su krepšiais neparduotų prisirpusių uogų.

„Kai pagalvojau, kad visas šias gėrybes teks išmesti į atliekų konteinerį, apėmė neviltis. Tada į galvą šovė pabandyti iš jų pasigaminti naminio vyno, juk vyro šeima daug metų tai darė. Česlovas gynėsi, jog neprisimena, kaip jį gaminti. Tačiau aš nepasidaviau – sėdome į automobilį ir nuvažiavome pas anytą į namus“, - apie sėkmingo verslo pradžią pasakojo Tatjana.

Namines užpiltines iš įvairių uogų ir vaisių moteris buvo dariusi ne kartą – tokiu gėrimu mielai pasivaišindavo ir svečiai. Sužinojusi pusantro šimto metų senumo Česlovo Ramoškos šeimos vyno receptą, pora ėmėsi eksperimentuoti. „Pirmieji bandymai labiau primena sirupą – vynas buvo saldus ir stiprus“, - tikino T. Ramoškienė. Dabartinio skonį su pirmuoju, anot jos, sunku net lyginti.

Ramoškos pasirinko gaminti desertinį vyną iš čia pat augančių vaisių ir uogų.

Vynas - ir iš daržovių

Dar neturint licencijos, devynioms jų vyno rūšims suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Kasmet Česlovo Ramoškos prekinio ženklo vynas skina laurus šalies vyno čempionatuose. Geriausiu buvo pripažintas aviečių, svarainių, taip pat kelių uogų ir vaisių derinių vynai. „Gaminame iš visko, kas aplinkui auga, išskyrus vynuoges, nes vynuogių vyną Europoje gamina daug kas, jo galima nusipirkti kokio tik širdis geidžia. Mes sąmoningai pasirinkome neiti tuo pačiu keliu“, - paaiškino T. Ramoškienė. 2 psl.>>