Kelis mėnesius Maskvoje dirbę statybininkai iš Lietuvos nesukrapšto pinigų net bilietui namo. Per dieną lenkiantys nugarą, o naktį prie dušų stovintys vyrai piktinasi, kad yra išnaudojami.

Mažyčiame bendrabučio kambaryje gyvena aštuoni vyrai. Rytą ir vakarą 120 žmonių turi pasidalinti keturiais dušais ir tualetais. Kol eilės sulaukia paskutiniai, dažnai nebelieka vandens.

Tokias gyvenimo sąlygas Maskvoje, į kurią atvyko suviliotas pažadų gerai užsidirbti, išvydęs 60-metis uteniškis Genadijus Bogorockis iš karto panoro grįžti namo. Bet iš anksčiau dirbti atvykusių vyrų jis išgirdo, kad bilietui atgal gali neužtekti pinigų.

Neturėjo pinigų kelionei

Daugiau kaip 60 vyrų statybose Maskvoje įdarbinusi Lietuvos bendrovė „Altonas” jiems nesumokėjo jau dviejų mėnesių atlyginimų.

Statybose šalia Maskvos kelias savaites padirbęs G. Bogorockis grįžo į Lietuvą. Kartu su juo išvyko dar apie 30 vyrų. Dar tiek pat liko Rusijoje – atlyginimų negaunantys darbininkai nesukrapštė pinigų bilietui atgal.

Vyrai liko dirbti statybose, kuriose G. Bogorockis pasijuto lyg vergas. Du kartus Rusijoje sėkmingai uždarbiavęs vyras piktinosi, kad iš Lietuvos atvykusius darbininkus taip išnaudoja patys lietuviai.

Nesulaukdavo karšto vandens

„Jau 4 valandą ryto daugiau kaip 60 darbininkų sukišami į vieną seną autobusą ir vežami į darbo vietą”, – pasakojo prieš savaitę į Lietuvą grįžęs statybininkas.

Statybose, esančiose Maskvos pakraštyje, vyrai dirba iki vakaro. Jų užduotis – žemaaukščiais gyvenamaisiais namais užstatyti 68 hektarus žemės. Sugrįžę į bendrabutį jie skuba į eilę prie dušų ir tualetų.

„Žmonių labai daug, tad karštas vanduo greitai dingsta ir atsiranda tik 2 ar 3 valandą nakties, o po valandos žmonės jau vežami į darbą”, – pasakojo G.Bogorockis.

Kambariuose, kuriuose stovėjo aštuonios lovos, nebebuvo vietos jokiam baldui.

Visus asmeninius daiktus ir drabužius vyrai laikė po lovomis. Kad jie nesušlaptų valant grindis, išeidami dirbti viską sukraudavo ant lovų.

Sumokėjo tik avansą

Anksčiau du kartus Rusijoje dirbęs G. Bogorockis teigė nepatyręs nieko panašaus, todėl jam įtarimų nekėlė ir šis darbo skelbimas.

„Man darbo netrūksta ir Lietuvoje – montuoju krosnis ir židinius, bet dar norėjau padirbėti savo tėvynėje Rusijoje, kur anksčiau man tikrai patiko”, – pasakojo uteniškis.

Kai G. Bogorockis kartu su 12 bendradarbių atvyko į Maskvą, ten dirbę vyrai skundėsi, kad jiems nemokami atlyginimai.

Jie tvirtino, kad tik atvykus į Maskvą darbdaviai sumokėjo po 10 000 rublių avansą (apie 800) litų, bet darbininkai negavo jokių kvitų, niekas neprašė jų parašų. 2 psl.>>