Vakarų sąjungininkai, remiami keliolikos NATO ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, Indijos vandenyno platybėse vykstančioje kovoje prieš piratavimą kryptingai stengiasi perimti iniciatyvą iš plėšikų. Šaltiniai nevienodai vertina šių pastangų sėkmę.

Vieni duomenys rodo, kad piratavimo ir plėšikavimo incidentų prie Somalio krantų, ypač Adeno įlankoje, skaičius kasmet proporcingai mažėja. Kitų šaltinių statistika rodo, kad piratai perkėlė savo veiklą į Indijos vandenyno platybes, nutoldami nuo Somalio krantų 1-1,5 tūkstančio jūrmylių atstumu.

Kaip plaukiojančias bazes naudodami „motininius laivus“, piratai greitaeigėmis valtimis terorizuoja vandenyno rajonus, kuriuose dar prieš kelerius metus laivyba buvo palyginti saugi. Keliolika laivų turinčios tarptautinės pajėgos piratų ieško Vakarų Europai dydžiu prilygstančiame vandenyno plote.

Pro Afrikos ragą kasdien praplukdomų prekių ir žaliavų vertė ir įtaka pasaulio ekonomikai tokia milžiniška, kad laivybos saugumo užtikrinimui išteklių negaili net ir tiesioginių sąsajų su regionu neturinčios valstybės.

„Atvirkščias“ sprendimas

Pirmąjį žingsnį kovos su piratavimu ir plėšikavimu jūroje šį mėnesį žengė ir Lietuva. Birželio 12 dieną priimtame nutarime, numatančiame Lietuvos kariuomenės pajėgų dalyvavimą tarptautinėse operacijose, Seimas sankcionuoja 60 karių siuntimą į kovos su piratavimu misijas: po 30 į ES vadovaujamą operaciją „Atalanta“ ir NATO „Vandenyno Skydą“ („Ocean Shield“). Šis nutarimas – išskirtinis Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse karinėse operacijose istorijoje.

Įprasta, kad kariniai planuotojai maksimaliai parengia ir suderina su užsienio partneriais karių siuntimo scenarijus, ir tik tuomet pateikia juos politikams palaiminti. Šįkart viskas įvyko atvirkščiai – Lietuvos politikai sankcionavo vieną ar dvi karių misijas, kurių planavimas dar nėra pažengęs ir kurioms finansavimas dar nenumatytas.

„Turime preliminarių pasiūlymų iš prancūzų, danų, kitų variantų, kurių nenorėčiau išsamiau komentuoti“, - portalui lrytas.lt sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. – Gavome politinį pritarimą, o dabar lauksime karinio patarimo, nes būtina planuoti misijos apimtį ir tam numatyti lėšų“.

Ministrės teigimu, kol kas visiškai neaišku, į kurią iš dviejų operacijų – ES ar NATO vadovaujamą - būtų siunčiami Lietuvos kariai: „Neturime operacijai tinkamų laivų, todėl esame visiškai priklausomi nuo partnerių pasiūlymų“.

Jos teigimu, kol Lietuva aktyviai dalyvauja NATO vadovaujamose Tarptautinėse saugumo paramos pajėgose Afganistane, gali būti prasmingas didesnis Lietuvos indėlis į ES karines operacijas. „Neturėtume būti arogantiški ES atžvilgiu, turime būti matomi ir Europos vadovaujamose misijose, juo labiau, 2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus ES“. 2 psl.>>