Taip, aš dar visiškas geltonsnapis, lyginant su ponu A. Užkalniu, tačiau turiu savo nuomonę apie privatų mokslą (o ne, kaip aš galiu?), ir pamėginsiu ją argumentuoti (o ne, taip nebūna!).

Visų pirma, sunkiai suvokiu visą pyktį (būtent straipsnyje apie privačias mokyklas) iš autoriaus pusės ant tų pačių varguolių, kurių dėka jis turi apie ką rašyti ir kas gi, jei ne jie, rašo tuos milijoninius komentarus (aišku, iš jų bent trečdalis apie artėjantį teismą arba pigesnių bilietų pasiūlymai į Klonio gatvės koncertus), po jo straipsniais, bet čia, žinoma, viskas atsimuša į užkalnišką rašymo stilių, juk prieš tai toks stilius nebuvo regėtas, nebuvo matytas - Krišna, ir tas, nesugebėjo išpranašauti.

Nežinia, kas taip skaudžiai užmynė Užkalniui ant mažojo kojos pirštelio, kad taip aršiai užsipuolė „pavyduolius“, neišgalinčius išleisti savo atžalų į privatų mokslą, kuris, pasak autoriaus, atveda į amžiną išganymą ir gilesnes odines kėdes.

Aš taip nemanau. Manau, kad pažintys, atkaklumas, galva ant pečių, sėkmė ir buvimas laiku reikiamoje vietoje (nepamirškime ir to visų nemėgiamo, bet tokius dividentus nešančio užpakalio lyžtelėjimo), kur kas vertingesni dalykai siekiant karjeros ar bent jau to, kad savus vaikus galėtum leisti privačion „šūlėn“.

Nemanau, kad vaikas privačioje mokykloje susipažįsta su gyvenimo mokykla, nes jei jo tėvai išleidžia 40 tūkst. litų mokymosi įstaigai per metus, turbūt tiek pat išleidžia ir visų kitų tėvai, o tai reiškia, kad maža tikimybė, jog į mokyklą vaikučiai keliauja viešuoju transportu, kuriame pamato tuos varguolius, neperkančius bilieto, nemato tos nelygybės, kai į draugo gimtadienį pakviestas vaikas į voką įmeta suglamžytus dešimt litų, ir tai turbūt ištrauktus iš mamos piniginės.

Pats esu baigęs gimnaziją, tačiau nesijaučiu niekuo prastesnis už tuos, kurie baigė privačias mokyklas (palaukite, aš tokių net nepažįstu!), matyt, tie nevidonai (kaip aš ant jų pykstu, vaje) jau sėdi odinėse kėdėse, o aš, vargšas, dirbu už minimumą, nes tik už tiek samdo dirbti.

Ir man nė kiek nesvarbu, kiek, kas ir kur leidžia pinigus (jei tai ne idiotiška rinkiminė kampanija ar užsakomieji straipsniai apie liurbių atidaromą dar vieną kokteilių barą), juo labiau, džiaugiuosi, kad yra žmonių, leidžiančių vaikus į privačias mokyklas, nes manajam gal nereiks pirkti „iPad 9.1“ - štai vienas ar du bendraklasiai jau turi. 

Džiaugiuosi, kad mano vaikai turės pasirinkimą bendrauti ne tik su pasiturinčių tėvų vaikais (kokia dalis iš jų snobai?), tačiau turės galimybę ir paskolinti tušinuką vargingiau gyvenančiam suolo draugui, rūbinėje pastebės, kad keli vaikai su tais pačiais sportbačiais ir sportuoja, ir eina Pirmosios komunijos.

Džiaugiuosi tuo, nes aš tokius dalykus pastebėdavau, ir tai man ne ką mažiau vertingesnė pamoka, už anglų kalba dėstomus dalykus.

O toliau, dėl tų odinių kėdžių gylio, laikas parodys.